Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Kaip išlaikyti petunijas gyvas iki pavasario
Ruduo – tai metas, kai dauguma gėlynų savininkų, ruošdamiesi šaltiems orams, liūdnai atsisveikina su vasaros augalais. Tačiau patyrę sodininkai pataria neskubėti išmesti petunijų, nes jas galima ne tik išsaugoti iki pavasario, bet ir iš jų išgauti naujų, stiprių krūmų. Tiesą sakant, ši populiari gėlė turi didelį potencialą žiemoti, jei teisingai prižiūrėsite pasibaigus žydėjimo sezonui.
Petunijos yra šilumą mėgstantys augalai, todėl net lengvos šalnos gali jas sunaikinti. Todėl patyrę gėlių augintojai pataria užsiimti jos paruošimu dar prieš prasidedant šaltiems orams, maždaug spalio mėnesį. Tuo metu augalas dar būna gyvas ir nepažeistas šalnų, o jo ūgliai tinka auginiams ar persodinimui.
Kodėl turėtumėte išsaugoti petunijas žiemai
Yra kelios priežastys, kodėl geriau išsaugoti petunijas, o ne kasmet auginti jas iš sėklų. Pirma, taip taupomas laikas ir ištekliai: pavasarį peržiemojęs augalas vystosi daug greičiau ir pradeda žydėti anksčiau nei iš sėklų išauginti daigai. Antra, daugelis hibridinių petunijų veislių neišlaiko savo savybių dauginant sėklomis, todėl jei jums patinka tam tikra žiedų spalva ar forma, jas galima dauginti tik vegetatyviniu būdu, t. y. auginiais arba išsaugant „motininį” augalą.
Be to, petunijų auginimas yra savotiškas eksperimentas mėgstantiems sodininkystę: stebėti, kaip augalas išgyvena žiemą ir pavasarį vėl „pabunda”, yra tikras malonumas kiekvienam gėlių augintojui.
Kaip paruošti petunijas žiemojimui
Pirmiausia reikia atidžiai apžiūrėti krūmą. Jei jis labai išretėjęs arba turi pažeistų ūglių, reikėtų atlikti lengvą genėjimą. Optimalus žiemojančių ūglių ilgis yra apie dešimt-penkiolika centimetrų. Toks genėjimas padeda sumažinti šaknų sistemos apkrovą ir kartu skatina naujų ūglių formavimąsi pavasarį.
Paskui augalas atsargiai iškasamas kartu su žemės grumstu. Tai svarbu – persodinant kambario sąlygomis, atidengta šaknis gali žūti. Petunijos sodinamos į ne mažesnio kaip trijų litrų tūrio vazoną, būtinai padarykite drenažinį sluoksnį iš keramzito arba smulkios skaldos, tada įberkite šviežio derlingos žemės ir durpių mišinio. Pūstą krūmą reikia laistyti, bet ne per gausiai: drėgmės perteklius tik kenkia, ypač esant silpnam apšvietimui.
Optimali žiemojimo vieta – šviesi palangė vėsiame kambaryje, kur palaikoma nuo +8 iki +12 laipsnių temperatūra. Svarbu, kad nebūtų staigių permainų ir skersvėjų, nes petunijos jautriai reaguoja į mikroklimato pokyčius. Jei ją pastatysite juodoje vietoje, ūgliai pradės išsitempti, taps silpni ir ploni.
Šiuo laikotarpiu priežiūra minimali: laistoma tik kartą per kelias savaites, kai dirva pastebimai išdžiūsta. Naujų ūglių atsiradimui trąšų nereikia. Žiemos pabaigoje augalui pradėjus atsibusti, jį galima palaipsniui perkelti į šiltesnę vietą, o augimui paskatinti galima patręšti lengvomis azoto trąšomis.
Kaip išsaugoti petunijų auginius
Kitas, ne mažiau patikimas būdas išsaugoti mėgstamą petuniją – auginiai. Tai ypač patogu tiems, kurie neturi pakankamai vietos, kad žiemą galėtų laikyti pilnavidurius krūmus. Norėdami tai padaryti rudenį, išpjaukite sveikus maždaug dešimties centimetrų ilgio ūglius, pašalinkite apatinius lapus ir įdėkite auginius į lengvą, purų substratą. Patyrę sodininkai pataria į dirvą įberti šiek tiek smėlio, kad išvengtumėte drėgmės sąstingio.
Kai kurie naudoja šaknų formavimosi stimuliatorius – pavyzdžiui, „Kornevin” arba natūralius tirpalus gintaro rūgšties pagrindu. Auginius uždenkite permatoma plėvele arba stiklainiu, taip sukurdami mini šiltnamio efektą. Tai padeda sulaikyti vandenį ir pagreitina šaknų formavimosi procesą. Tačiau svarbu nepamiršti kasdien vėdinti šiltnamį, kad išvengtumėte pelėsio ar puvinio.
Šaknijimasis paprastai trunka apie dvi savaites. Kai ant auginių pasirodo nauji lapai, vadinasi, procesas buvo sėkmingas. Tada jauni augalai laikomi kambario temperatūroje, geroje šviesoje ir saikingai laistomi. Jie žiemoja taip pat kaip ir suaugę krūmai – vėsioje, bet šviesioje vietoje. Pavasarį juos galima pasodinti į vazonėlius, o atšilus orams – į atvirą gruntą.
Sąlygos, be kurių petunijos neperžiemoja
Žiemojančioms petunijoms reikalingas stabilus apšvietimas – tai viena iš svarbiausių jų išsaugojimo sąlygų. Jei augalas bus laikomas pusiau tamsoje, sulėtės fotosintezė ir ūgliai pradės silpnėti. Standartiškai vazonai su petunijomis statomi ant pietinio arba rytinio lango. Debesuotomis dienomis galima naudoti dienos šviesos lempą arba specialų fitoforą.
Taip pat reikėtų stebėti temperatūrą. Jei kambaryje bus per šilta, augalas augs per anksti, išeikvodamas jėgas iki pavasario. Jei bus per šalta, šaknys gali nušalti. Todėl svarbu rasti aukso vidurį – apie dešimt laipsnių Celsijaus, kaip pataria specialistai.
Žiemą laistyti reikėtų minimaliai. Petunijos nemėgsta užsistovėjusio vandens, ypač kai negauna pakankamai šviesos. Dirva turėtų būti tik šiek tiek drėgna. Šiuo laikotarpiu tręšti visai nereikia, nes augalas yra ramybės būsenoje.
Svarbus vaidmuo tenka ir genėjimui: prieš parsinešant petunijas į namus, reikėtų pašalinti visus nusilpusius, pageltusius ar sausus ūglius. Taip augalas energiją eikvos tik sveikoms dalims.
Ko nedaryti su petunijomis rudenį
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji, yra per gausus laistymas. Žiemą augalas nesuvartoja daug drėgmės, o vandens perteklius greitai sukelia šaknų puvinį. Be to, petunijų nereikėtų palikti tamsoje, kur jos ištįsta ir susilpnėja. Dar viena tipiška klaida – maitinimas ramybės periodu: taip skatinamas nereikalingas augimas, ir iki pavasario augalas būna išsekęs.
Kaip „pažadinti” petunijas pavasarį
Kai dienos ilgėja, o oro temperatūra laikosi aukštesnė nei +15 laipsnių Celsijaus, petunijas galima pamažu pažadinti. Tam ji perkeliama į šiltesnę vietą, dažniau laistoma ir pradedama maitinti kompleksinėmis trąšomis. Jei auginiai buvo laikomi žiemai, jie sodinami į atskirus vazonus.
Kai praeina paskutinių šalnų grėsmė, augalas išnešamas į lauką arba pasodinamas į gėlyną. Prieš tai petunija grūdinama – kelias dienas laikoma lauke dieną, į namus parsinešama naktį. Toks prisitaikymas padės augalui greitai įsišaknyti ir vasaros pradžioje vėl papuošti gėlyną gausiais žiedais.
Taigi rudenį nereikėtų skubėti išmesti petunijų kartu su žydinčiais vasariniais augalais. Atlikę vos kelis paprastus veiksmus – genėdami, persodindami ar imdami auginius – galite išsaugoti ją iki pavasario ir suteikti jai naują gyvenimą. Tai ne tik ekonomiška, bet ir malonu, nes kiekviena žiemą išgyvenusi gėlė pavasarį pražysta dar ryškiau, primindama, kad tikrasis grožis neišnyksta, o tik laukia savo laiko.
