Namų virėjai pastebėjo, kad vaikai noriau valgo daržovių sriubas į jas pridėjus cukraus.
Kai virėjas į sriubą įberia žiupsnelį cukraus, tai nėra atsitiktinumas. Jis žino, kad net ir nedidelis prisilietimas gali visiškai pakeisti patiekalo skonį.
Cukrus sriuboje nesuteikia saldumo – jis sukuria skonių harmoniją. Jis padeda išryškinti skonio gilumą ir sušvelnina per didelį rūgštingumą.
Net vienas šaukštas cukraus gali pakeisti patiekalo suvokimą, ypač pomidorų, kopūstų ir svogūnų sriubose. Kartais daržovių rūgštumas skonį padaro aštrų, o cukrus jį švelniai sušvelnina, nepaverčiant sriubos desertu.
Profesionalūs virėjai cukrų naudoja kaip skonio stipriklį: jis išryškina sūrius ir aštrius akcentus. Mėsos sultiniuose cukrus suapvalina skonį, sujungia skonius ir suteikia sodrumo pojūtį.
Jei cukraus dedama virimo pradžioje, jis visiškai ištirpsta ir tolygiai paskleidžia skonį. Kai kuriuose receptuose cukrus įeina į prieskonių sudėtį, ypač rytietiškos virtuvės patiekaluose, kur svarbiausia – skonių pusiausvyra.
Cukrus taip pat turi įtakos sriubos spalvai: jis padeda karamelizuoti svogūnus ir morkas, suteikdamas patiekalui gražų auksinį atspalvį.
Svarbiausia nepersistengti: dėl cukraus pertekliaus skonis gali tapti blankus. Optimalus kiekis – maždaug pusė arbatinio šaukštelio vienai keptuvei.
Namų virėjai pastebėjo, kad vaikai noriau valgo daržovių sriubas į jas pridėjus cukraus. Paslaptis ta, kad cukrus nepadaro sriubos saldžios – jis padaro ją sultingą, subalansuotą ir apetitišką.
