Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Vario ir geležies sulfato skirtumai – kurį geriau naudoti
Prasidėjus ankstyvam pavasariui ar vėlyvam rudeniui, kai sodas ruošiasi žiemos miegui ar pabunda iš jo, rūpestingam sodininkui ateina svarbių sanitarinių procedūrų metas. Būtent šiuo laikotarpiu tokie gerai žinomi cheminiai junginiai kaip vario ir geležies sulfatas tampa tikrais sodininko pagalbininkais. Tačiau dažnai kyla klausimas: kuriai iš šių priemonių teikti pirmenybę? Kuri iš jų bus veiksmingesnė ir tikslingesnė konkrečioje situacijoje? Šie junginiai, nors ir turi panašų pavadinimą, pasižymi skirtingomis savybėmis ir yra skirti skirtingoms sodo problemoms spręsti.
Vario ir geležies sulfato skirtumai
Kam naudojami preparatai
Vienas iš pagrindinių skirtumų yra jų veikimo spektras. Vario sulfatas pasižymi platesniu poveikio įvairioms augalų ligoms spektru. Tai veiksmingas fungicidas ir baktericidas, galintis slopinti daugelio grybinių ir bakterinių infekcijų vystymąsi, įskaitant tokias paplitusias ligas, kaip paršas, fitoftora, įvairių rūšių rūdys ir dėmėtligės, miltligė.
O geležies sulfatas pasižymi stipresniu oksidaciniu poveikiu. Jis daugiausia naudojamas kovojant su samanomis ir kerpėmis, kurios gali nusėsti ant medžių ir krūmų žievės, pablogindamos jų išvaizdą ir apsunkindamos kvėpavimą. Be to, geležies sulfatas pasižymi ir tam tikru priešgrybeliniu poveikiu, todėl gali būti naudojamas tam tikrų grybelinių ligų pažeistiems augalams gydyti. Svarbi geležies sulfato savybė yra jo gebėjimas būti geležies šaltiniu augalams, užkertant kelią chlorozei, kurią sukelia šio svarbaus mikroelemento trūkumas, arba ją gydant.
Vario ir geležies sulfatas: taikymo ypatumai
Vario sulfatas pasirodė esąs puiki priemonė, padedanti sumažinti įvairių ligų plitimą vaismedžių soduose. Vario pagrindu pagaminti preparatai yra veiksminga kovos su augalų ligomis priemonė, padedanti atsikratyti sodo sodinukų nemalonių grybinių negalavimų, tokių kaip paršas, moniliozė ir kitos panašios ligos.
Pažymėtina, kad gryno vario sulfato tirpalo nerekomenduojama naudoti pavasarį ir vasarą, nes jis gali nudeginti švelnius lapus. Pavasario ir vasaros laikotarpiu varis naudojamas kaip specialių mišinių dalis, pavyzdžiui, gerai žinomo Bordo skysčio pavidalu, kur jo koncentracija yra kruopščiai kontroliuojama. Tačiau rudenį apdorojant medžių kamienus ir miegančius pumpurus vario sulfatas yra visiškai saugus augalams. Dėl to galima naudoti daug didesnės ir veiksmingesnės koncentracijos tirpalus, kurie užtikrina geresnį apsauginį poveikį. Jei vasarą jūsų vaismedžiai ir uogakrūmiai sirgo grybelinėmis ligomis, būtinai apdorokite juos vario sulfatu nukritus lapams, paprastai lapkričio mėnesį.
Geležies sulfatas yra puiki pagalbinė priemonė kovojant su kerpėmis ir samanomis, kurios dažnai įsikuria ant vaiskrūmių, vaismedžių ir net vejų. Geležies sulfato fungicidinis poveikis, palyginti su vario turinčiais preparatais, ne toks ryškus, tačiau jis veiksmingai šalina nepageidaujamas ataugas nuo medžių žievės.
Preparatų naudojimo apribojimai
Taip pat yra svarbių kiekvieno iš šių preparatų naudojimo apribojimų. Naudodami vario sulfatą, turite būti ypač atsargūs dėl tirpalo koncentracijos. Viršijus rekomenduojamas dozes, galima nudeginti lapus ir kitaip pažeisti augalus. Todėl vario sulfato naudojimas vegetatyviniams augalams, ypač jų antžeminėms žolinėms dalims, yra ribotas ir reikalauja griežtai laikytis instrukcijų.
Naudojant geležies sulfatą, reikėtų nepamiršti, kad jo negalima naudoti ant augalų, kurie yra jautrūs geležies pertekliui. Tokie augalai yra, pavyzdžiui, hortenzijos, pelargonijos, begonijos, ciklamenai ir vijokliai. Be to, siekiant geriausių rezultatų, svarbu pasirinkti tinkamą gydymo geležies sulfatu sezoną ir apdorojimo tirpalo koncentraciją, atsižvelgiant į konkrečius augalų poreikius ir apdorojimo tikslą.
Svarbu atminti, kad vario ir geležies sulfato negalima maišyti. Šių dviejų medžiagų cheminė sudėtis skiriasi, todėl jas sumaišius gali prasidėti nepageidaujamos reakcijos, dėl kurių gali sumažėti jų veiksmingumas ar net pakenkti augalams.
Taip pat reikėtų suprasti, kad geležies sulfatas nėra visavertis vario sulfato pakaitalas, ir atvirkščiai. Tai skirtingos medžiagos, pasižyminčios skirtingomis savybėmis ir taikymo sritimis.
Kalbant apie naudojimo saugą, tiek vario, tiek geležies sulfatą reikia naudoti atsargiai ir laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kaip ir bet kurį kitą sodo preparatą.
Vadinasi, galima pažymėti, kad tiek varis, tiek geležies sulfatas yra vertingos priemonės. Vario sulfatas yra galingesnis fungicidas, skirtas grybinėms ligoms kontroliuoti, o geležies sulfatas veiksmingai valo nuo medžių samanas ir kerpes, taip pat gali būti naudojamas kaip geležies šaltinis augalams, nors ir ne toks veiksmingas kaip šiuolaikiniai chelatiniai preparatai. Pasirinkimas tarp šių dviejų priemonių priklauso nuo konkrečių užduočių ir problemų, kurias reikia išspręsti sode.
