Paslaptys, apie kurias popiežius tyli: ką slepia Vatikano biblioteka ir kaip ten patekti

Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

Bendras dokumentų saugyklų ilgis yra apie 85 kilometrai.

Pasaulyje yra daugybė garsių vietų, į kurias patekti neįtikėtinai sunku arba neįmanoma. Dėl to jos apaugusios mitais, sąmokslo teorijomis ir daugybe spėjimų, kurie yra kuo toliau nuo tiesos.

Šiandien papasakosime, kodėl jūsų neįsileidžia į Vatikano biblioteką ir kas iš tikrųjų ten saugoma.

Vatikano biblioteka yra slapta saugykla

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Vatikane yra dvi skirtingos institucijos – biblioteka ir archyvas, nors jos įsikūrusios tame pačiame pastate. Į abi yra ribotas priėjimas.

Kaip vyriški intymūs žaislai stiprina poros santykius

Kas neabejotinai krinta į akis, kai užsimenama apie Vatikano archyvą ir biblioteką, yra jų dydis. Jie gali pasigirti maždaug 85 kilometrų ilgio dokumentų lentynomis. Iš jų maždaug pusę – 42 kilometrus – sudaro pati biblioteka.

Dėl oficialaus archyvo pavadinimo daugelis žmonių klaidingai manė, kad popiežiai kažką slepia. Archyvas vadinosi Archivum Secretum Vaticanum. Tik kad lotyniškas žodis „secretum” pirmiausia reiškia „privatus”. Tai reiškia, kad tai yra privatus popiežiaus archyvas, kuris atlieka ir Vatikano valstybinio archyvo vaidmenį.

Dėl nesusipratimų ir sąmokslo teorijų 2018 m. rudenį popiežius Pranciškus šią instituciją pervadino Archivum Apostolicum Vaticanum – Vatikano apaštališkuoju archyvu.

Į archyvą ir biblioteką turistams patekti draudžiama dėl to, kad daugelis eksponatų yra labai trapūs ir turi neįtikėtiną istorinę vertę. Patekti į vidų sunkiau nei tiesiog nusipirkti bilietą kasoje, kaip ir daugelyje turistinių vietų, bet ne neįmanoma. Paprastai įleidžiami mokslininkai ir tyrėjai, kurie ten vyksta studijuoti labai senų ir vertingų dokumentų.

Vatikano biblioteka – kaip į ją patekti

Reddit platformoje kai kurie doktorantūros studentai dalijosi praktine patirtimi archyve ir bibliotekoje.

Norėdami įveikti prieigos apribojimus, turite;

• turėti atitinkamos specialybės magistro laipsnį (mažiausiai);
• pateikti mokymo įstaigos rekomendacinį laišką;
• papasakokite, ką dirbate ir ką norite tyrinėti archyve ar bibliotekoje.

„Norint atlikti mokslinius tyrimus šiose dviejose institucijose, nereikia būti pasaulinio garso mokslininku ar turėti ypatingų ryšių. Dauguma kolegų, kuriuos sutikau skaityklose, buvo „paprasti” magistrantai, tokie kaip aš”, – pažymėjo naudotojas.”

Pats darbo procesas gana monotoniškas. Reikia įvažiuoti į Vatikaną, būti patikrintam šveicarų gvardijos ir Vatikano žandarmerijos. Tada įeiti į didelį kiemą, kuriame yra abiejų institucijų įėjimai.

Reikia užsiregistruoti pas durininką ir palikti daiktus rūbinėje. Draudžiama su savimi pasiimti telefoną. Informacijai užsirašyti įprasta pasiimti užrašų lapus, pieštuką ir užrašų knygelę.

Archyve yra patalpa, kurioje yra spausdinti ir ranka rašyti turimų fondų katalogai. Bibliotekoje galima naudotis elektroniniu katalogu, taip pat veikia belaidis internetas. Tai leidžia naršyti po informacijos masyvus. Bus galima pateikti užsakymą ir gauti norimą medžiagą iš archyvaro. Daugelis rankraščių yra prieinami elektroniniu būdu ir yra viešai prieinami.

Bibliotekoje saugoma didžiulė rankraščių ir knygų kolekcija. Archyve yra:

1. sąskaitos ir laiškai iš visos Europos nuo pat ankstyvųjų viduramžių;
2. popiežiaus pasiuntinių pranešimai;
3. bylos dėl popiežiškosios provincijos administravimo;
4. buhalterinės knygos;
5. Įstatymai;
6. rankraščiai;
7. kiti dokumentai.

Nors visa tai turi didžiulę istorinę vertę, vargu ar čia slypi kokie nors skandalingi atradimai.