Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Esminis skirtumas nuo įprasto taupumo yra tai, kokią įtaką toks elgesys daro žmogaus gyvenimui.
Noras kaupti senus daiktus, „nes jie kada nors pravers”, pažįstamas daugeliui žmonių. Tačiau kai tai tampa kompulsyviu elgesiu, užgriozdinančiu erdvę ir izoliuojančiu žmogų, kalbame apie psichikos sutrikimą, vadinamą patologiniu kaupimu arba Pliuškino sindromu. RBC-Ukraina pasakoja, kada paprastas taupumas peržengia ribą ir tampa pavojinga liga.
Įprastas taupumas ar liga?
Patologinis taupumas, arba silomanija (kaupimas), pripažįstamas atskiru psichikos sutrikimu. Esminis skirtumas nuo įprasto taupumo yra tai, kokią įtaką toks elgesys daro žmogaus gyvenimui.
Įprastas taupumas ir kaupimas
- Vertingų ir reikalingų daiktų saugojimas, retų ar nelabai retų daiktų rinkimas
- Nedidelės dvejonės, bet sprendimas išmesti ar atiduoti priimamas
- Daiktai laikomi tvarkingai, o erdvė išlieka tinkama gyventi
Patologinis kaupimas (Hoarding)
- Vertės neturinčių daiktų: šiukšlių, senų laikraščių, sudaužytų daiktų, tuščių butelių kaupimas.
- Panika ir stiprus stresas bandant atsikratyti nereikalingų daiktų
- Gyvenamoji erdvė taip užgriozdinama, kad tampa negyvenama (neįmanoma pasigaminti maisto, išsimiegoti, pasinaudoti vonios kambariu).
Požymiai, kad kaupimasis tapo pavojingas
Kaupimas tampa patologiškas, kai kelia grėsmę asmens sveikatai, saugumui ir socialiniam gyvenimui.
Grėsmė saugumui ir sveikatai
Kritiškiausios pasekmės, dėl kurių reikia nedelsiant įsikišti:
- Gaisro rizika. Dėl susikaupusių popierių, šiukšlių ir degių medžiagų neįmanoma saugiai evakuotis ir padidėja gaisro tikimybė.
- Nesanitarinės sąlygos. Dėl susikaupusių šiukšlių, maisto likučių ir nepakankamo valymo atsiranda graužikų, vabzdžių ir infekcinių ligų.
- Praėjimų užkimšimas. Daiktai trukdo atidaryti duris, pereiti per kambarius, o atsitikus nelaimei (nukritus, susižeidus) medikai ar gelbėtojai negali padėti.
- Fizinė grėsmė. Pasaulinėje praktikoje pasitaikė atvejų, kai žmonės žuvo nuo susikaupusių daiktų ar lentynų griūties svorio.
Socialinė izoliacija
Dėl patologinio kaupimo nutrūksta socialiniai ryšiai:
- Gėda. Kaupėjas gėdijasi savo būsto, todėl nebekviečia draugų, giminaičių, o kartais net atsisako apsilankyti pas gydytoją ar kirpėją.
- Konfliktai. Dėl šio sutrikimo kyla nuolatinių konfliktų su giminaičiais ir kaimynais (dėl kvapo, kenkėjų, bendrų koridorių). Asmuo tampa uždaras ir agresyviai reaguoja į bet kokius bandymus „atstatyti tvarką”.
Psichologinė kančia
Pačiam žmogui tai ne tik „mada”, bet ir kančios šaltinis:
- Nesugebėjimas priimti sprendimo. Kenčiantysis negali nuspręsti, ką išmesti, nes kiekvienas daiktas suvokiamas kaip potencialiai „reikalingas” arba turi pernelyg didelę sentimentalią vertę.
- Nerimas. Mintys apie valymą ar būtinybę atsikratyti daikto sukelia stiprų emocinį skausmą ir nerimą.
Pliuškino sindromas ir jo priežastys
Silomanija (patologinis kaupimas) dažnai vadinama Pliuškino sindromu (pagal Gogolio personažą) arba Diogeno sindromu (kuriam papildomai būdingas ypatingas savęs paleistuvavimas ir socialinė izoliacija, būdinga vyresnio amžiaus žmonėms).
Pagrindiniai veiksniai yra nerimas, traumuojantys įvykiai, depresija arba vienatvė. Vieniems kaupimas tampa būdu kompensuoti netektį ar skausmą, kitiems – bandymu kontroliuoti pasaulį, kai viskas atrodo nestabilu.
Dažnai toks elgesys perduodamas šeimoje – vaikas kopijuoja niekada nieko neišmetusių tėvų modelius.
Galimos priežastys ir veiksniai
- Psichikos sutrikimai. Kaupimo sutrikimas gali būti savarankiška diagnozė, tačiau dažnai lydi obsesinį-kompulsinį sutrikimą (OKS), demenciją (ypač vyresnio amžiaus žmonėms), depresiją ar šizofreniją arba yra jų dalis.
- Psichologinės traumos. Artimo žmogaus netektis, stiprus stresas, vienatvė ar bejėgiškumo jausmas. Daiktai tampa asmens stabilumo ir apsaugos šaltiniu, prarastų socialinių ryšių pakaitalu.
- Genetinis polinkis. Tyrimai rodo, kad polinkis į akordiškumą gali turėti paveldimą komponentą.
Ką turėtumėte daryti, jei jums ar jūsų artimiesiems kyla ši problema?
Patologinio kaupimo beveik neįmanoma išgydyti savarankiškai. Būtina konsultuotis su psichiatru arba psichoterapeutu.
Veiksmingiausias metodas yra kognityvinė elgesio terapija (KET), kuria siekiama pakeisti disfunkcinius įsitikinimus apie daiktų svarbą ir ugdyti sprendimų priėmimo įgūdžius.
Kova ir prievartinis valymas tik pablogins būklę, nes didina nerimą ir nepasitikėjimą. Svarbu palaikyti ir ieškoti profesionalios pagalbos.
