Paprastoji gebenė ar bambukas gali sugriauti jūsų sienas ir drenažą. Ekspertai pataria, kokių augalų vengti
Nekilnojamojo turto ekspertai įspėja: kai kurie įprasti sodo augalai, kurie atrodo saugūs, iš tikrųjų gali padaryti didelę žalą namams ir inžineriniams tinklams. Jie ardo pamatus, drenažo sistemas, sukelia įtrūkimus sienose ir net sumažina namų rinkos vertę. Apie tai pranešė laikraštis „Express”.
Bendrovės „Kaybridge Residential” nekilnojamojo turto specialistas Kevinas Barzegara sakė, kad probleminių augalų ignoravimas savininkams gali kainuoti nemažą sumą, o jų pašalinimas laiku yra daug pigesnis sprendimas.
„Mačiau, kaip dėl probleminių augalų nekilnojamasis turtas praranda tūkstančius vertės. Tai, kas prasideda kaip nekenksminga sodo konstrukcija, gali virsti košmaru, kurio remontas brangiai kainuoja ir atbaido potencialius pirkėjus”, – pažymėjo Barzegara.
Barzegaras įvardijo keturis labiausiai paplitusius augalus, kurių nereikėtų palikti sode, ir paaiškino, kodėl jie kelia grėsmę.
Angliškoji gebenė
Iš pirmo žvilgsnio gebenė atrodo dekoratyviai, tačiau jos mikroskopinės šaknys įsiskverbia į skiedinį tarp plytų ir akmenų ir augdamos plečiasi. Dėl to atsiranda įtrūkimų, sienos trupa ir pamažu griūva.
Be to, tanki lapija sulaiko drėgmę prie fasado, sudaro idealias sąlygas grybelių augimui ir gali tapti prieglobsčiu vabzdžiams. Pašalinti gebenes nepažeidžiant sienos nėra lengva – paprasčiausias jų ištraukimas pablogina situaciją.
Alternatyva: vietoj gebenės ekspertai rekomenduoja sodinti žydinčius vijoklinius augalus, pavyzdžiui, klumpaites arba vijoklines rožes. Juos reikėtų sodinti ant grotelių atokiau nuo namo sienų.
Bambukai
Bambukai dažnai naudojami gyvatvorėms ar privatumo užtvaroms kurti, tačiau jų šaknys yra vieni agresyviausių augalų. Jos sparčiai plinta po žeme, dažnai už kelių metrų nuo pasodinimo vietos.
„Esu matęs, kaip bambuko šaknys plinta už kelių metrų nuo pasodinimo vietos. Jos pralaužia grindinio trinkeles, pažeidžia statinius ir gali įtrūkti į pamatus”, – sakė Barzegaras.
Problema ta, kad bambuko beveik neįmanoma visiškai išnaikinti – nauji ūgliai gali išdygti net iš mažų šakniastiebių fragmentų.
Alternatyvos: dekoratyvinės žolės, pavyzdžiui, miskantai, arba aukšti, bet saugūs daugiamečiai augalai, neturintys invazinės šaknų sistemos.
Japoninė rauplė
Šis invazinis augalas pasižymi gebėjimu dygti itin greitai – iki 10 cm per dieną. Jo galingos šaknys lengvai prasiskverbia pro asfaltą, akmenį, plytas ir betoną. Todėl sporinis erškėtis gali pakenkti keliams, pamatams ir namų sienoms.
„Dėl japoninės sporiškosios kiauliauogės gali tapti beveik neįmanoma parduoti jūsų nekilnojamojo turto. Esu matęs, kaip dėl jos žlunga pardavimai ir labai sumažėja namų vertė”, – perspėjo ekspertas.
Jungtinėje Karalystėje japoninės porelės plitimą reglamentuoja 1981 m. Laukinės gamtos ir kaimo vietovių įstatymas. Jos negalima sodinti ar leisti jai plisti į kaimyninius sklypus – tokiu atveju savininkui gali būti iškelta civilinė byla ir jis gali patirti didelių finansinių išlaidų už jos pašalinimą.
Gluosnių naikinimas gali trukti ne vienerius metus ir kainuoti nuo 900 iki 20 000 svarų sterlingų, priklausomai nuo pažeisto ploto.
Alternatyva tankioms gyvatvorėms ar dekoratyvinei tvorai sukurti yra fotinija arba lauramedis.
Veiksmažodis
Nors gluosniai laikomi gražiais medžiais, jų nereikėtų sodinti šalia pastatų. Jų šaknys aktyviai ieško vandens šaltinių ir gali įsiskverbti į kanalizacijos sistemas, pažeisdamos vamzdžius ir sukeldamos užsikimšimus.
„Vijoklių šaknys gali siekti net tris kartus didesnį nei medis aukštį. Dešimties metrų aukščio gluosnio šaknys gali išsikeroti 30 metrų, lengvai pasiekdamos požeminius vamzdžius”, – aiškino Barzegaras.
Dėl to gali deformuotis dirvožemis, įtrūkti vamzdžiai, pakilti plytelės ir nusėsti pamatai. Arba sodinkite gluosnius bent 40 metrų atstumu nuo statinių arba rinkitės mažiau agresyvius medžius, pavyzdžiui, japoninius klevus.
Barzegaras apibendrino, kad geriausia sodų ir namų savininkų strategija – laiku vykdoma prevencija.
„Jei sode jau turite keletą jų, kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo geriau. Kur kas pigiau ir paprasčiau juos pašalinti ankstyvoje stadijoje, nei ateityje spręsti struktūrinių pažeidimų problemą”, – sakė ekspertas.
Jis taip pat pataria perkant namą atidžiai patikrinti sklypą. Japoninių rauplių ar bambukų buvimas turėtų būti rimtas signalas potencialiems pirkėjams.
„Nebijokite užduoti klausimų arba užsisakyti specializuotą tyrimą, jei jums kelia nerimą. Tai gali sutaupyti tūkstančius”, – pridūrė Barzegaras.
